nutrūkėlis

nutrū́kėlis, -ė smob. (1) 1. kas nusitraukęs, pasileidęs: Led bepagavau tą nutrūkėlį arklį Sb. 2. SD384, [K], I niekšas, nenaudėlis, nutrūktagalvis, padauža. 3. I nuskurėlis, nususėlis, nuplyšėlis: Kas be slūžmos, be drabužių dorų, tas nutrū́kėlis J. Nesusidėk su tum nutrū́kėliu, o jis galia kokia liga užkrėsti Šauk.